nutrenkti

nutreñkti, -ia (nùtrenkia), nùtrenkė 1. tr. K, M, L, Rtr, , užmušti (apie žaibą, elektrą): Perkūnas jį nùtrenkė KI248. Nuo perkūno nutrenktas N. Perkūno nùtrenktas NdŽ. Kaip davė perkūnas, žmogų nùtrenkė Rm. Stovėjo po medžiu, i nùtrenkė Jrb. Kepurė tolyn nunešta, sveika, o žmogus [žaibo] nùtrenktas Svn. Dideli lytai užeidavo, ta graustinis nutreñkdavo, ta uždegdavo Krž. Užėjo lietus, arklius paliko ir ejo į gryčią, o arklius nùtrenkė Grž. Šitai, ka perkūnas nùtrenka žmogų, ta tą sykį reik į žemę kasti Žlb. An kapų [žaibas] nùtrenkė dujan Pnd. Ganinklos[e] nū̃trenkė žmogų an vietos Brs. Jagu nenutreñktas žmogus būsi, tai da išbėgsi Antš. Penkis jaučius nùtrenkė [elektra] negyvai Krs. Jį nutreñks tos lektros (elektra), ka tei girtas eis [p]Erž. Tik kad davęs perkūnas į tą piemenį ir negyvai nutrenkęs LTsIV588. Perkūnija trenkdama kožnąkart velnūkštį nutrenkia, per tai jie pusėtinai išbaigti ėsą BsMtII56(Tlž). Viešpatie, tarnas manas guli namuose oru nùtrenktas DP73. Vienas arty sargybės stoviąsis žalnierius taipojau nu žaibo nutrenktas Kel1881,158. | A perkūnija nùtrenka, aba teip vė[ja]s išverta [medžius] . Miške medį kur nutrenkė griaustinis, tą į sieną nedės Bsg. ^ Kad jį perkūnas nutreñktų! NdŽ. Kad tave perkūnas (apačioje kad tave dievaitis) numuštų, nutrenktų B355. Kad tave perkūnas nutrenktų vidury žiemos! LTR(Šmk). Karalius kaip perkūno nùtrenktas stovėjo Sch170. Kaip tavęs perkūnas nenutreñkia tokios glušės?! Skrb. | refl.: Tas nusìtrenkė su elektra, gražus vyras buvo Erž.ištikti, paralyžiuoti: Būta dėl ko apsimesti paralyžiaus nutrenktam. Kaip dieną aišku – jo sąžinė nešvari . Paralyžiumi nùtrenkė gulintį lovoje DP346. Nùtrenktos yr kojos tavos, jog ant kelio Viešpaties prisakymų pažygėt negali, nùtrenktas liežuvis tavas ant įvadinimo ir garbinimo vardo Viešpaties DP350. 2. tr. užmušti, nudėti: Akmuo taip jam pataikė į galvą, jog jį tuojau negyvai nùtrenkė NdŽ. Ale būtų nutreñkęs vietoj[e], i viskas Trk. Perėmė ir nùtrenkė Švnč. Ka duotų valią, tujau nutreñkčiu Varn. Močia, paėmus kačergą, genio nekliudžius, ė vaiką nutreñkus BM51(Skp). Vienu šūviu nutrenkiau tris kurapkas . Kaip atsirado mašinos, nebgalėjo su kumelaičiais važiuoti, tujau nutreñktų tą kumelaitį End. Kirviu kaip dėjo, nùtrenkė Rk.smūgiu apsvaiginti: Vaikis siūlė nutrenkti peniukšlį kirpente ar kūle į kaktą ir tada sau be vargo padurti M.Katil.prk. priblokšti, apstulbinti: Mane šitas stebuklingiausias iš visų matytųjų reginių stačiai nutrenkė Šlč. Vagis, nutrenktas karaliaus išminties, puolė veidu prieš jo sostą S.Nėr. 3. tr. H155, Rtr, Š mušant, kliūvant užgauti, atmušti: Jis rankas nutrenkė lauždamas medį J. Man labai ranką nùtrenkė kirvis, kai tu mušei su šlėga Alk. Nùtrenkiau ranką, ir dabar tirpsta Upt. Oi, oi! – suriko senis, – visą subinę nùtrenkiau BM195(Krkn). | refl. tr., intr. H155, R29, 38, 2187, Sut, NdŽ, 1, : Užbėgmi ant ko, užsigaunu, nusitrenkiu į ką R25, 32. Nusitrenkiu koją R, . Koją nusitrenkti į ką N. Žmogus nùsitrenkė koją, kad ančkrito ant jos rąstas J. Laimė, kad kojos kaulas nenusitrenkė Snt. Nusìtrenkiau jau smagiai – nugriuvau nuo vežimo stačia galva Slm. Nusìtrenkiau alkūnę į sieną Ėr. Javus kulant vieną ranką nusitrenkė Kin. Kogidėl? Jog ne iš vieros, bet kaipo iš darbų zakono (tai ieškojo). Nes nusitrenkė ing akmenį pasižeidimo BtPvR9,32.numušti, užgauti suduodant: Graibykis čia, kol nutreñksu nagus! Vvr. Nekišk prie vielų nagų: rankas nutreñks Krš. Sako [gydytojai], a kokią gyslą a nė[ra] nutreñkę galvo[je] Trk. | Sunkiai padirbau prie burokų, tai širdis pradėjo mušt, nervus nùtrenkė Nj. Patsai sau elektriška mašina rankos nervus teip nùtrenkė, kad jau rankos nesuvaldo A.Baran. 4. tr. daužant atskirti, numušti: Mašinuojant juo nū̃trenka miežio akuotus, o su spragilais nenū̃trenka akuotų Šts. | refl.: Vežant reik aulius aukštynokus atversti, idant medaus koriai nenusitrenktų S.Dauk.refl. pririštam nusitraukti: Bernas, velnias, priėjęs prie Velzebubo, tėškė su krapyla kelissyk į akis, tas nusitrenkė ir išbėgo BsMtII9 (Nm).prk. numušti, sumažinti: Nùtrenkė mokestį Vrn. 5. tr. Rtr, Š, staigiai, stipriai nusviesti, nublokšti, numesti: Jį arklys nùtrenkė nuo balno 1. Arklys pasibaidęs mane nùtrenkė NdŽ. Tas arklys baidos – ans muni nutreñks Trk. Kap pasistrošino arklys, ir nutrenkė mane nuo balno Mrk. Būt nutreñkęs arklys Gs. Matai, įsikaustę visi kaip varlės kiauše: negreitai tokį nuo žirgo nutrenksi!.. V.Krėv. Ak, iškelk mane į saulę ar nutrenki į gelmes! S.Nėr. | prk.: Iš gerovės aukštybių senatvėje generolas įvykių nutrenkiamas į elgetos padėtį . ^ Kad juos perkūnas nutrenktų į pat peklos dugną! V.Myk-Put. | refl. tr.: Elena nusitrenkė pasistiepus nuo pečiaus išdžiūvusių šakalių V.Krėv. 6. tr. šnek. smarkiai ar nevykusiai numesti, nublokšti: Nùtrenkė pliauską nuo peties ant žemės NdŽ. Paėmė už apikaklės, apsuko apsukęs ir nutrenkė į patvorį BIII204(Škn). Tuos nùtrenkei [marškinius], kitus apsivilkai . Tik žiūrėk – viedrą į šulinį nenutreñk! Jrb. Ar čia tavo kaliošai nutrenktì? Pc. Mergšė tyčia vieną blyną nùtrenkė an grindų Srj. Tuojaus velnias raštus man nùtrenkė po kojų LB230. Nutrenkė po plynių pančius, kaliniams duris atvėrė B.Sruog. | refl. tr. Mrj.išsiųsti (ppr. į nuošalią vietą): Tik saugokis, ka nenutreñktų į pašalį Ub. Jau kelinta savaitė kurso draugai nieko kita ir nekalbėjo, tiktai kaip čia bus pavasarį, kur nutrenks likimas .prk. liautis, atsisakyti ką daryti: Šnapšę nū̃trenkiau į šalį, nebgeru Varn.palikti, apleisti, pamesti: Ant kelio per Didįjį karą nùtrenkė kas mažą vaiką Žž. 7. tr. SD428, Sut, N, trenksmu apkurtinti, nustelbti (ppr. garsą): Nutrenkiu, nukurtinu SD220. Kurčias, negirdžiąs, nutrenktas SD60. | Pagadinau aš ausį: ma[n] labai diegė tą ausį, pavilgiau komparavo spirito, vatos įkišau i nùtrenkė būgnelį Lkč.prk. užgožti: Nutreñkti (balsą) 96. Tranksmas eižomų nu perkūnijos akmenų ir medžių su ūžesiu krušos ir lytaus nutrenkia ne vien balsus rykaujančių, bet ir pačių trimičių S.Dauk.prk. nustelbti: Žmonės mato: tu akių neišdursi, savo kalbom nenutreñksi Skr. Inspektorius pasišaukė pišorių ir norėjo visu pirmu nutrenkti šauksmu ir gandinimu, kad išgautų tiesą TS1896, 7.pašalinti veikimą: Šarmas rūgštį nùtrenkia, ir jos gaižumas prapuola Mrj.sumažinti, susilpninti: Skausmą laikinai nùtrenkė Mrj. 8. intr. šnek. greitai ir ppr. triukšmingai nuvažiuoti, nudardėti: Pasikinkęs arklį nùtrenkiau į miestą 1. Kažkas į didžiąjį [kaimo] galą su ratais teip smarkiai nùtrenkė Jnšk. Nutrenkė ir nutrenkė su savo račiukais kiek tik kerta Grž. Geru arkliu netruksi kermošiun nutreñkt Ds. Antanas Puodžiūnas išnešė iš vidaus antklodėn susuptą savo žmoną, padėjo ją į vežimą ir, riktelėjęs kaži ką Agnieškai, nutrenkė nubrazdėjo toliau nuo gaisro vietos A.Vien. 9. tr. šnek. nudanginti (ppr. be reikalo): Kur tave nelabasis nùtrenkė! 1. | refl.: Bala jį žino, kur jis nusìtrenkė 1. Paklausk, kur aš nebuvau nusitreñkęs! Slnt. Kur jau buvai nusitreñkęs tiek čėso?! Pns. Kad ir nusitrenkia kaži kur, lyg čia mažai tų vakarėlių! Mrj. 10. tr. nuraminti, nuslopinti, numaldyti: Eš nutrenkiu ir nuramdau savo kūną, jeib kitiems nesakyčiau (nemokyčiau), o pats kaltas būčiau BPII168. | refl.: Jie patys (priešininkai) tur nusitrenkti ir pulti (mirti) RBPs27,2. 11. tr. pasmerkti: Siųstas … buvo žaltys … nuog velino moteriškėsp, idant … nutrenktų visą giminę žmonių DP598. Priderąs daiktas yra …, idant berneliai, kurie svetima nuodėme, tai yra pirmagime, yra nutrenkti, idant svetimu intikėjimu būtų pagelbėti DP227.išjuokti, pažeminti: Tie teipag, kurie buvo nukryžiavoti su Juo (Kristumi), nutrenkė Jį Ch1Mr15,32. 12. tr. šnek. nuvalkioti, niekais nuleisti, nualinti: Vienas du metai – ir nutreñks žemę [be mėšlo] Gs. | refl. Rm: Nusitreñkęs bernas – kas galia už jo eit! Sml. Kad jis buvo nusitreñkęs, jokia kita merga nebūt ėjus Mžš. Naktim nesivalkiok – nusitreñksi Ėr. 13. tr. šnek. triukšmingai ką padaryti (atšvęsti, atšokti): Nū̃trenkėm balių, krikštynas Šts. Prygrindė[je] esu ne vieną polką nutreñkusi Sd.
×vógą nutreñkti mirti: Tas prūsas Trempas jau vógą nùtrenkė Plv.
\ trenkti; aptrenkti; atitrenkti; įtrenkti; ištrenkti; nutrenkti; patrenkti; partrenkti; pertrenkti; pietrenkti; pratrenkti; pritrenkti; sutrenkti; užtrenkti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • nutrenkti — nutreñkti vksm. Jį̃ arklỹs nùtrenkė nuo bal̃no …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • nutrenkimas — nutrenkìmas sm. (2) DŽ1 1. NdŽ, KŽ → nutrenkti 1: Nuotrenkimas nuog perkūnijos I. 2. NTPvR14,13 → nutrenkti 3. | refl. H155, N: Akmuo nusitrenkimo ir uola papiktinimo NT1Ptr2,8. Nei vienas savo broliui neduotų nusitrenkimo arba papiktinimo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptrenkti — aptreñkti, ia (àptrenkia), àptrenkė tr. 1. Rtr, KŽ apmušti, apdaužyti: Aptreñk grumslus ant dirvos su kirvpente J. 2. KŽ aptrypti, aplyginti: Kelias neaptrenktas N. 3. BŽ209 smūgiu apsvaiginti, pritrenkti. | refl.: Dabar ką gi, apsitrenkęs ir …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitrenkti — atitreñkti, ia (atìtrenkia), atìtrenkė K, Š, NdŽ; N 1. tr. trenksmu (ppr. perkūnijos) atgaivinti: Atatreñka žolę grausmas Aln. Kol žilvitis griaustinio neatitrenktas, dūdos neišsuksi Grž. [Griaustinis] žemę atatrenkia, pradeda žolės augt… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gūsiuoti — gūsiuoti, iuoja, iãvo intr. nelygiai, su protarpiais ką veikti: Vėjas gūsiuoja (nelygiai pučia), ir malūnas gūsiuoja Slv. Kuliamoji mašina gūsiuoja Vv. Mūsų šuva gūsiuoja – tai piktas kai vilkas, tai vėl avies vieto[je] Rs. Mūsų kaminas pradėjo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištrenkti — ištreñkti, ia (ìštrenkia), ìštrenkė 1. tr. NdŽ trenkiant padaryti, išmušti: Kai perkūnas trenkė, i ìštrenkė prūdelį Šd. ║ refl. BsPII63(Kln) pažirti, pabirti (ppr. nuo smūgio): O kada patrenkė į žemę pūrą, išsitrenkė iš pūro daug piningų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išžaibuoti — Rtr, KŽ 1. intr. kurį laiką žaibuoti: Visą naktį išgriaudė, išžaibãvo Š. 2. refl. Rtr, Š, KŽ pakankamai žaibavus nustoti. 3. tr., intr. Š, KŽ nutrenkti (žaibu), žaibuojant sunaikinti: Kad tave žaibais išžaibuotum! J. žaibuoti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kopūstas — kopū̃stas (l. kapusta) sm. (2) SD84, R91, K, LBŽ bot. kryžmažiedžių šeimos lapinė daržovė (Brassica): Lapinis kopūstas (B. oleracea var. acephala) P.Snar. Žiedinis kopūstas (kalafioras, B. oleracea var. botrytis) P.Snar. Gūžinis kopūstas (kurio… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nudaužti — 1 nudaũžti, ia, nùdaužė tr. 1. SD387 smūgiu nuskelti, nulaužti: Puodeliui ąselė nudaužtà Ėr. Džinkt ir nudaužė pjūklą Žem. | refl. tr., intr.: Jis ragus nusidaũžęs KI31. Striungas nusidaužė, kaip užkliuvo ašis, o staiga patraukė arklys J. 2.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nudundenti — 1. intr. nugriausti: Tuo šonu nudundẽno nudundẽno Vlk. 2. tr. nutrenkti: Tavo brolį dundulis nudundẽno Ds. dundenti; išdundenti; nudundenti; padundenti; pradundenti; sudundenti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”

We are using cookies for the best presentation of our site. Continuing to use this site, you agree with this.